- rinda
- 1 ×rindà (vok. dial. rinde) sf. (4, 2) 1. Q608, R, MŽ310, KI715, Vd, Mrj, Skrd, Vyž iš lentų sukaltos ėdžios gyvuliams šerti; į jas telpantis kiekis: Rindà pilna šieno, o tu ir vėl riūki Lkč. Įdėk į riñdą šieno Jd. Įpilk į riñdą avižų Vlkv. Eisime arkliams rindą pakabinti Grdž. Karvėms riñdos būdavo Vlkš. Gyvuliams naujas rindas padirbau Gr. Rindos tapė visos ištuštintos ir visokiais gelžgaliais primestos LTR(Tlž). Klevinės grindys, aržuolinės rindos BsO242. Visą šieną [karvė] iš riñdos išvertus, pasikreikus – gal gert nori Rs. Patrauk arkliams riñdą su akseliu, tegu ėda Br. Nepilk arkliam pilnas rindàs akselio, kad neiškastų lauk Grš. Kodėl tavo bėrukas nešokinės, jei jo rindà visuomet pilna avižų Erž. Gaspadinė, supykus ant savo liuosininkės, pririšo galvą jos karvės su sietu, kad in ąžuolinę riñdą nesiektum ir neėstum J. Rasim … aužuolo rindàs avižų pripiltas SchL114. Nosis sukišę į stiklelį kaip arkliai į ėdžias ar į avižų pilną rindą jie riogso TP1881,42, Trečiamui diemanto ėdžias ir riñdą padirbdino Jrk141. 2. Q608, R, Kos90, Grk lovys gyvuliams girdyti: Nueik, pripilk vandens į riñdą, tegu gyvuliai atsigeria Krok. Girdymo rindà KII233. Išmazgokit rindàs Alk. Įpilk į rindàs vandens Trg. Prišalus rindoms, gyvuliams nebuvo iš kur atsigerti Stak. Jo arkliai buvo ištroškę, todėl jisai rindą su šviežiu vandenim jiemsiems padėjo prš. Ir pripylė rindas (paraštėje prakartas, lovį), jeib savo tėvo avis pagirdytų BB2Moz2,16. 3. dėžė, išskobta iš rąsto, produktams dėti: Į tokią riñdą sudėdavo valgymus Nmk. Rindà padaryta iš medžio: kraštą nutašo, iškerta, ant viršaus padaro duris i sudeda ten bužę, sūrius Nmk. 4. Q115, N, K žr. ryna 1: Stogo rinda R94, MŽ123. Priėjęs stogų rindas, numes aklus ir raišus RB2Sam5,8.
Dictionary of the Lithuanian Language.